Tytuvėnų piligrimų centras

Bažnyčia, vienuolynas mūsų puošmena, kelk aukštyn sparnus - atlėk čia!

Tytuvėnų piligrimų centras

Bažnyčia, vienuolynas mūsų puošmena, kelk aukštyn sparnus - atlėk čia!

Tytuvėnų piligrimų centras

Bažnyčia, vienuolynas mūsų puošmena, kelk aukštyn sparnus - atlėk čia!

Tytuvėnų piligrimų centras

Bažnyčia, vienuolynas mūsų puošmena, kelk aukštyn sparnus - atlėk čia!

Tytuvėnų piligrimų centras

Bažnyčia, vienuolynas mūsų puošmena, kelk aukštyn sparnus - atlėk čia!

Maldos pusryčiai Tytuvėnuose

Ankstų  Kovo 11 – osios  rytą, miestelėnai rinkosi į Tytuvėnų bernardinų vienuolyną. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25 – tųjų metinių proga čia buvo surengti maldos pusryčiai.

Maldos pusryčių ištakos siekia 1942 m. kuomet keletas JAV senato narių pradėjo neformalius susitikimus dalinantis Kristaus mokymu siekiant nuoširdaus bendravimo ir tarpusavio supratimo. Laikui bėgant ši tradicija iš Baltųjų rūmų pasklido ir kitose valstijose, kur prie bendro stalo susėsdavo šerifas, klebonas, pastorius ir eilinis miestelėnas ar fermeris. Maldos pusryčiai  vyksta be pompastikos, neutralioje, nuoširdžioje, visiems priimtinoje aplinkoje, kur visi gerai jaustųsi ir susikauptų maldai ir diskusijoms.

Pirmas toks sambūris – Nacionaliniai maldos pusryčiai - Lietuvoje rengtas prezidentūroje, kuomet šalies vadovas buvo Valdas Adamkus. Vėliau ši idėja parlamentarų paskleista visoje Lietuvoje. 

Kelmės rajone maldos pusryčių iniciatorius buvo Nepriklausomybės akto signataras Antanas Račas. Jo paskatinti į pirmuosius  maldos pusryčius tytuvėniškius sukvietė Vyrų katalikų brolija. Brolijos tikslas buvo  suburti, apjungti skirtingai mąstančius, ne vienodus interesus turinčius miestelėnus, kad Dievo žodis pakviestų neužsidaryti savo kiaute, netapti kurčiam ir nebyliu, kad nepaisant skirtumų žmonės būtų sąjungininkais, bet ne priešininkais. Šiemet nutarta maldos pusryčius rengti vienuolyno refektorinėje salėje, kurioje daugiau nei du šimtmečius kasdien rinkdavosi broliai pranciškonai,  padėkoti Dievui už bendrystę ir kasdienę duoną. Piligrimų centro kolektyvas jau keletą dienų prieš šventę pradėjo ruošti senąją vienuolyno salę, galvojo kaip po senaisiais skliautais sutalpinti čia neįprastai didelį svečių būrį.

Renginį režisavo ir vedė Monika Žukauskaitė - Tytuvėnų kultūros centro kolektyvų vadovė. Pusryčius malda pradėjo  parapijos klebonas Rimantas Žaromskis. Pranešimą paruošė gimnazijos istorijos mokytojas Robertas Mosėjus. Tema „Savanorystė“ kalbėjo regioninio parko direktorius Vytautas Stonys. Tikybos mokytoja Regina Vaičiulienė pristatė mokinę Emą Banaitytę, kuriai svarbios savanotystės idėjos. Tytuvėnų gimnazijos meno skyriaus mokiniai ir mokytojai, susibūrimą paįvairino muzika ir giesmėmis

Džiugu kad tytuvėniškiai neliko abejingi akcijai pakvietusiai pinti trispalves draugystės apyrankes. Šventės išvakarėse mokiniai aplankė miestelio įstaigas ir visiems padovanojo savo darbelius. Tarp pusryčių dalyvių galėjai matyti pasipuošusių trispalvėmis draugystės apyrankėmis, sagėmis. Džiugu, kad Lietuvos nacionalinės spalvos ne tik plazdančiose vėliavose, bet puošia ir išskiria mus, jos priimamos kaip šventės liudijimas.

Renginys pradėtas malda, malda ir buvo pabaigtas, vėliau aukotos Šv. Mišios už Tėvynę, o Tytuvėnų  kultūros centre meno kolektyvų koncertas.

Nuotraukos Česlovo Gudausko.


Rūta Krencienė
VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“
gidė-vadybininkė

JoomShaper