Pagryžuvio dvaras

XVI a. istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Pagryžuvio dvaras suklestėjo XIX a. pirmoje pusėje, kai jame įsikūrė turtingi Žemaitijos bajorai Pšeciševskiai. 1856 metais Jeronimas Pšeciševskis, Raseinių maršalkos Adomo Pšeciševskio sūnus, kreipėsi į žymų to meto architektą Fulgentą Rimgailą, kad šis pasirūpintų naujų, ištaigingų rūmų statybomis. 1859 metais iškilę rūmai – vienas gražiausių Lietuvos romantizmo architektūros paminklų. Ne mažiau įspūdingas ir dvaro parkas. Po 1863 metų sukilimo Jeronimas Pšeciševskis buvo ištremtas į Sibirą, o dvaras atiteko rusų bajorui Aleksandrui Christianovičiui, tačiau ir jis čia neužsibuvo. Prabėgus keliems dešimtmečiams, apleistą dvarą 1878 metais nupirko Jeronimo Pšeciševskio žentu tapęs Izidorius Romeris. Reprezentacinėse rūmų patalpose buvo parketo grindys, išdėliotos didelių kvadratų raštu, įspūdingos aukštos krosnys su puošniais ornamentuotais kokliais, sienas dengė raštuoto audinio paneliai, o lubas puošė lipdiniai. Kambariai buvo apstatyti itin vertingais istorinių laikotarpių, daugiausia raudonmedžio, baldais, raižytais rėmais apvedžiotais veidrodžiais.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą rūmus paveldėjęs Stanislovas Romeris į Pagryžuvį atvykdavo retai, o po karo ir visai nesilankė. Be to, 1915 metais netoliese nusidriekė fronto linija, o kraštą užplūdę kareiviai negailestingai nusiaubė dvarą. 1922-aisiais įvykdyta žemės reforma buvo lemtinga ir neilgai trukus apleistas, skolose paskendęs dvaras atiduotas Lietuvoje atsikūrusiai Jėzaus draugijai. 1929-aisiais senajame Pagryžuvio dvare įkurtas jėzuitų naujokynas.
1949-aisiais dvaro patalpose įsteigta Kelmės apskrities ligoninė, o 1951–2005 metais čia veikė plaučių tuberkuliozės ligoninė, vėliau – Aukštelkės pensionatas. Dabar priklauso privačiam asmeniui.