Tytuvėnų dvaro sodyba (Dvarvietė)

Tytuvėnų dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas 1500 metais. Jo valdytojai buvo garsūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai: Sapiegos, Valavičiai, Radvilos. Gyvenamasis namas buvo pastatytas iš maumedžio rąstų, dengtas medžio gontais. Dvare buvo vandens malūnas, lentpjūvė, audimo įmonėlė, šiltadaržiai, vaisių džiovykla, kalvė. Tai buvo ne tik pavyzdingai tvarkomas ūkis, bet ir žymi vieta, kuri traukė kultūros ir meno žmones. Dabar Tytuvėnų dvarvietėje išlikę dalis apgriuvusių pastatų, tvenkiniai, parkas, kuris Tytuvėnų dvare užveistas  XIX a.

Sofija ir Eugenijus Romeriai buvo paskutinieji šio dvaro savininkai. Pirmasis iš Romerių giminės Tytuvėnų dvarą valdė bajoras Izidorius Romeris (dvaras jo žinion perėjo 1866 m. po santuokos su Celina Pšeciševskaite kaip jos kraitis). Dailininkės S. Romerienės vyras E. Romeris (1871–1943) buvo Izidoriaus ir Celinos sūnus, kuris tą dvarą paveldėjo. 1911 m. jis vedė Sofiją ir kartu su ja čia įsikūrė bei gyveno iki  1941-ųjų metų birželio. Romerių šeimai gyvenant Tytuvėnų dvare, sodyba ir jos apylinkės buvo kūrybinio įkvėpimo šaltinis ne tik Sofijai, bet ir daugeliui čia besilankančių giminaičių ir bičiulių. Tarp jų buvo ne ir Maironis.