Prasidėjusi Didžioji savaitė, dar vadinama Velykine, Tyliąja ar Laukimo, ir seniau ir dabar nuspalvinta ypatinga ruoša. Žinoma, ir ypatinga nuotaika; jos metu negalima bartis, ginčytis, pyktis, kam nors pavydėti. Negalima ir ką nors skolintis arba kitam skolinti – laimė išeisianti iš namų...primena senieji papročiai.

Ketvirtadienį Bažnyčia mini Eucharistijos įsteigimą Velykų vakarienėje, Jėzaus su mokiniais valgytoje Jeruzalėje. Mišių pradžioje, primenant Eucharistijos sakramento įsteigimą, „Garbė Dievui aukštybėse" giedama labai iškilmingai, skambant visiems varpams. Tačiau himnui pasibaigus, varpus apgaubia gedulo tyla; jie nebekvies į jokias pamaldas dvi tolesnes dienas, kuriomis minima Viešpaties Kančia ir mirtis. Bažnyčia įžengia į kontempliacijos tylą; ji nutraukia liturginę veiklą iki pat Velyknakčio didžiosios vigilijos.

Bažnyčiose nutilus varpams ir vargonams  tik kartą metuose, lyg plaktukų tuksenimas pasigirsta kleketų ir tarškynių garsas.

Nuotraukose Tytuvėnų bažnyčioje naudojami kleketai ir nebenaudojamos tarškynės – viena sukama, kita stumiama.